Dzūkija
Istorija[править]
Dzūkija visą laiką buvo atskiras Lietuvos etnografinis regionas — samanės, grybų ir uogų tiekimo centras. Iki 2020 m. ji buvo Lietuvos dalis, o 2020 m. dėl Grybų karo atsiskyrė ir paskelbta karalyste. Karaliumi tapo Vytauto Kirkliausko ir Czeslawo Dirgėlos sūnus Raudonviršis Mėlynis.

Demografija[править]
2020 m. Dzūkijoj gyveno (ar gyvens, kas žino)1 214 211 žmonių. Iš jų:
- 80 proc. dzūkų;
- 10 proc. lietuvių;
- 5 proc. baltų ir juodų rusų;
- 4 proc. lenkų;
- 1 proc. visokių spekuliantų. Anksčiau vadinti Seimūnais.
Ekonomika[править]
Eksportas[править]
Eksportuojami grybai (60 proc. viso eksporto), uogos30 proc.), samanė (10 proc.). Dar klesti nelegali kontrabanda upėmis ir nelegali žvejyba ežeruose. Kas pagaunama ir praplukdoma irgi yra eksportas ir BVP dalis.
Importas[править]
Importuojama viskas, ko nėra: nafta, dujos, smėlis, žvyras, Vakarų kultūra, pažanga. Pagrindinis importo partneris: Suvalkijos Respublika.

Politika[править]
Karalius valdo vienas, o jį valdo žmona, o ją valdo meilužis. Žodžiu, tvarkos nėra.
Keli kiti, mažiau svarbūs faktai:
- Draugiškiausia valstybė: Aukštaitijos Arabų respubkika;
- Nedraugiškiausia valstybė: Baltarusijos Jungtinė Bulvių ir Mazų respublika;
Dzūkija yra Eurazijos Sąjungos, Jungtinių Tautiečių ir Tarptautinės grybų ir Uogų prekybos organizacijos narė.